Vilniaus Švč. Trejybės ansamblis. Praeitis

Kijevo metropolijos bažnytinės brolijos šiandien yra traktuojamos kaip pasaulietinės Bažnyčios organizacijos. XVI a. 9 deš. Vilniuje įkurta stačiatikių Švč. Trejybės brolija buvo reikšminga ne tik šiam miestui. Ji, drauge ir Lvovo stačiatikių brolija, užėmė pagrindinį vaidmenį brolijų judėjime Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Ukrainos žemėse, tapo vienu iš ryškiausių to meto religinio ir kultūrinio gyvenimo reiškini¹Darius Baronas, „Stačiatikių Šv. Dvasios brolijos įsisteigimas Vilniuje 1584–1633 m.“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 36, serija B: Bažnyčios istorijos studijos, t. 5: Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė, 2012, p. 47–97..

1584 m. Švč. Trejybės brolijos narių sąrašas laikomas seniausiu žinomu brolijos egzistavimą liudijančiu dokumentu. Į šį sąrašą pateko 386 asmenys²„Реестръ уписованія братій братства церковного Святои живоначальнои Тройцѣ, олтаря Стрѣтенія Господня, въ мѣстѣ виленскомъ, року отъ воплощенія Господа Бога и Спаса нашего Іисуса Христа, 1584“, in: Чтения в Императорском Обществе Истории и Древностей Российских при Московском Университете, kn. 3, Моксва: Университетская типография, 1859, p. 29–40.. Kitame 1587 m. dokumente, metropolito Onеsiforo Divočkos palaiminimo brolijai nuoraše, minima brolijos „knyga“³Описание документов архива западнорусских униатских митрополитов, t. 1: 1470–1700, Санкт-Петербург: Синодальная типографія, 1897, p. 54.. Įvairiuose to meto ir vėlesniuose šaltiniuose minima apie tokio spaudinio, brolijos įstatų, egzistavimą ir jo naudojimą XVI–XVIII a., beje, ne tik LDK teritorijoje⁴Леонід Тимошенко, Руська релігійна культура Вільна. Контекст доби. Осередки. Література та книжність (XVІ – перша третина XVII ст.), Дрогобич: Коло, 2020, p. 181–189.. Deja, jo egzempliorių neišliko. Tačiau apie brolijos statusą galima spręsti iš kitų XVI a. dokumentų. Manoma, kad brolija turėjo stauropigijos statusą – buvo tiesiogiai pavaldi patriarchui ir metropolitui ir nepriklausoma nuo vietos vyskupo valdžios. Tiesa, būta kai kurių savitumų. Pavyzdžiui, dokumentuose nėra apibrėžta brolijos teisė rinkti brolijos šventikus, kita vertus, šios brolijos narėmis galėjo tapti ir moterys. Nežinomos ir brolijos vyresnybės rinkimų ir atskaitomybės tvarkos. Svarbi brolijos pareiga, kuri neįvardyta kitų brolijų įstatuose, buvo rūpinimasis materialine parama Švč. Trejybės šventovei ir jos remontu.

Iš visų Kijevo metropolijos brolijų lydere visgi reikėtų laikyti Lvovo broliją. Ilgą laiką ji ir Vilniaus brolijos buvo vienintelės teisėtos metropolijos patriarcho stauropigijos ir jos abi laikytos pavyzdžiu kitoms brolijoms. Skirtingai nei Lvove, Vilniuje buvo įkurta tik viena stačiatikių brolija. Tai aiškintina tuo, kad rusėnų cerkvės ir parapijos Vilniuje buvo kompaktiškai susitelkusios dabartinio senamiesčio teritorijoje buvusiame vadinamajame rusėnų mieste, o Švč. Trejybės bendruomenei galėjo priklausyti ir kitų gretimų parapijų parapijiečiai. Vilniaus brolijai vadovavo elito atstovai, stačiatikiai Teodoras Skuminas-Tiškevičius (il. 1), Bagdonas Sapiega (il. 2) ir kt. Turtingi mecenatai broliją remdavo brangiomis dovanomis.

Vilniaus brolijos nariai aktyviai dalyvaudavo Bažnyčios reikaluose. Būtent jos atstovai sukūrė originalų ir išskirtinį dokumentą, žinomą kaip vilniečių instrukcija 1594 m. archijerėjų (Bažnyčios vadovybės) sinodui. Ją pasirašė žymūs brolijos nariai – LDK didikai ir pareigūna⁵Описание документов Архива…, p. 76–77..

Užsiimta ir švietimu. Brolija turėjo savo mokyklą. XVI a. 10 deš. broliai Laurynas ir Steponas Zizanijai bei graikas Kirilas Lukaris padėjo užtrinti aukštą mokymo lygį joje. Tuo metu svarbia paskata rūpintis mokyklos kokybe buvo ir švietimo įstaigų konkurencija LDK sostinėje.

1595 m. pasirodė pirmosios brolijos knygos – Kasdienės maldos, Psalmynas ir Mokomoji Evangelija. Taip prasidėjo brolijos leidybinė veikla. 1596 m. išspausdinta Lauryno Zizanijaus Slavų gramatika, Stepono Zizanijaus Šv. Kirilo pamokslai, Aleksandrijos patriarcho Meletijaus Pigo Tikratikio krikščionio dialogai (graikų kalba) ir kt. Brolijos parengtos knygos leistos garsiojoje Vilniaus Mamoničių ir kitose spaustuvėse (il. 3, 4).

Palaikyti artimi ryšiai su kitais stačiatikių religinio ir kultūrinio atgimimo centrais bei stačiatikių pasaulietinėmis organizacijomis. Bendradarbiauta su Lvovo Dievo Motinos Užmigimo brolija, kurios atstovai broliai Zizanijai paliko ryškų pėdsaką Vilniaus brolijos leidybinėje veikloje, ir Ostrogo akademija. Keletas Ostroge parengtų veikalų buvo išspausdinti Vilniuje, pavyzdžiui, 1578 m. išleista Gerasimo Smotrickio knyga Raktas į Dangaus karalystę.

Po Brastos bažnytinės unijos paskelbimo 1597 m. brolija paliko unitams atitekusią Švč. Trejybės šventovę ir kūrėsi prie Šv. Dvasios šventovės ir vienuolyno. Brolijos įstatai liudija apie pasikeitusius bendruomenės egzistavimo pagrindus ir principus⁶Леонід Тимошенко, op. cit., p. 389–390.. Atsirado akivaizdžių skirtumų, palyginti su Lvovo brolija. Tai buvo epochai būdinga pasaulietinė organizacija, tačiau jos autonomija nebuvo aiškiai reglamentuota, nebuvo apibrėžta ir jos veikla švietimo srityje. Brolijai vadovavo žymesni aukštuomenės atstovai – Laurynas Drevinskis, Adomas Korsakas, Bogdanas Masalskis, Bogdanas ir Jonas Oginskiai, Arnoldas Virikovskis. Brolijos pastangas egzistuoti ir įsiteisinti vainikavo 1633 m. valdovo Vladislovo Vazos privilegija⁷Собрание древних грамот и актов городов Вильны, Ковна, Трок, православных монастырей, церквей и по разным предметам, t. 1, Вильно: Типография А. Марциновского, 1843, p. 118.. Pripažintas brolijos pasišventimas Švč. Trejybei. Neatsitiktinai Švč. Trejybės ir Šv. Dvasios šventovėse buvusių Švč. Trejybės ikonų atvaizdai rasti 1625 ir 1632 m. su brolija susijusiuose leidiniuose⁸Леонід Тимошенко, op. cit., p. 779, 780 (iliustracijos nr. 46–48). (il. 5, 6). Brolijos antspaude taip pat naudoti Švč. Trejybės ir patriarcho kryžius atvaizdai.

Stačiatikiškos Šv. Dvasios brolijos veikla XVII a. vertinama kaip itin reikšminga. Visų pirma išskirtina jos leidybinė veikla. Brolijos pastangomis buvo išleisti šiandien klasika laikomi poleminiai Meletijaus Smotrickio veikalai. Minėtini ir spaustuvininko, vėliau Vilniaus stačiatikių arkimandrito Leontijaus Karpavičiaus darbai. Publikuoti beveik visų tuomet kirilica spausdintų religinių knygų žanrų leidiniai. Leidybinė veikla Vilniuje kiekiu ir kitais rodikliais gerokai viršijo tos epochos kitų rusėnų religinio atgimimo centrų (Kijevo, Lvovo, Kuteino, Mogiliavo, Ostrogo, Zabluduvo) leidybos pasiekimus. Turbūt teisinga būtų išvada, kad Vilniuje ir kituose stačiatikių centruose išleistos religinės knygos, omenyje turint ir jų teminę įvairovę, galėjo visiškai patenkinti Kijevo stačiatikių metropolijos poreikius.

1608 m. metropolito Ipatijaus Pociejaus (↑) iniciatyva buvo įsteigta unitų Švč. Trejybės brolija⁹Ibid., p. 335.. Brolijos nariais tapo keli žymūs asmenys bei pats metropolitas, tačiau ryškesne veikla ar poveikiu ji nepasižymėjo. Dauguma Vilniaus pasauliečių priklausė stačiatikių Šv. Dvasios brolijai ir tai galėjo būti viena iš Švč. Trejybės brolijos silpnumo priežasčių. Šiai brolijai taip pat nepavyko išplėtoti knygų leidybos. Vieninteliu jos leidiniu laikoma 1628 m. knyga Mokslas, kaip turėtų tikėti kiekvienas. Didesnioji unitų knygų dalis spausdinta garsiojoje Mamoničių spaustuvėje, kurios savininkas buvo tapęs unitu. XVII a. pirmame trečdalyje brolija pasirūpino Ipatijaus Pociejaus, Leono Kreuzos ir Juozapo Benjamino Rutskio (↑) poleminių kūrinių leidyba. Publikuotas didelis jų skaičius. Šie veikalai laikomi rusėnų religinės literatūros klasika. Jie taip pat svariai prisidėjo prie laidotuvių pamokslų raidos (pavyzdžiui, Kreuzos pamokslas laidojant Juozapatą Kuncevičių, 1625 m. (↑) (↑) (↑).
 

Leonid Timošenko